move first semester to first semester

I/MTM/task1-Map_Fallacies/map_fallacies.txt

@@ -0,0 +1,50 @@
+Kol kas dedu resursus, kurie gali būti įdomūs atsakyti į klausimą.
+
+Ieškojau šiuose puslapiuose:
+- google scholar
+- VU bibliotekos elektroniniuose ištekliuose
+
+Nurodydamas pagrindinius raktinius žodžius įvairiomis kombinacijomis, įskaitant:
+- decreasing detail
+- increasing mistakes
+- evaluate perception
+- cartography/maps
+
+Rasti resursai apžvelgti žemiau.
+
+How to lie with maps, 3rd edition
+---------------------------------
+
+Autorius: Mark Monmonier
+Pirmi keliasdešimt puslapių vieši[1].
+
+Kaip nurodo pavadinimas, knyga nurodo pagrindinius žemėlapių "melus". Tačiau
+nemini apie suvokimo klaidas ar jų skaičiavimą, neminimi tyrimai.
+
+
+Lying with Maps
+---------------
+
+Knygos "How to lie with maps" santrumpa. Autorius: Mark Monmonier
+Pilnas tekstas pasiekiamas per VU biblioteką[2].
+
+Tai veda į galbūt įdomų straipsnį: 
+JENKS,G.F.andCASPALL, F. C. (1971). Error on choroplethicmaps: Definition,
+measurement, reduction.Annals of the Asso-ciation of American
+Geographers61217–244.[3]
+
+Žiūrime, kas cituojame, ir randame kelis:
+- Assessing the effect of attribute uncertainty on the robustness of choropleth map classification
+Ningchuan Xiao , Catherine A. Calder & Marc P. Armstrong [4]
+
+Tačiau straipsnio pamatyti sistema neleidžia.
+
+Pabaigai
+--------
+
+Radau straipsnių, rašančių panašia tema, tačiau ne tiksliai to, ko ieškau.
+
+[1] https://books.google.lt/books?id=MwdRDwAAQBAJ&lpg=PP8&ots=NtuUI4GdZa&dq=visual%20perception%20mistakes%20in%20maps&lr&hl=lt&pg=PA8#v=onepage&q&f=false
+[2]: https://projecteuclid.org/download/pdfview_1/euclid.ss/1124891287
+[3]: https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1111/j.1467-8306.1971.tb00779.x
+[4]: https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/13658810600894307

I/MTM/task2-PossibleMsc/Makefile

@@ -0,0 +1,8 @@
+ifdef IN_DOCKER
+toolshed = docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+endif
+
+all: report1.pdf report2.pdf
+
+report%.pdf: report%.tex
+	$(toolshed) latexmk -pdf $<

I/MTM/task2-PossibleMsc/README.md

@@ -0,0 +1,16 @@
+
+- Pasirinkti kelias dominančias problemines sritis.
+- Pakomentuoti tarptautinių organizacijų veiklą.
+- Plačiau susipažinti su viešai skelbiama informacija apie tų sričių problemas
+  ir pasiekimus.
+
+1. TYRIMO PROBLEMA Konkrečiai suformuluota mokslinio tyrimo reikalaujanti ir
+   neišspręsta problema.  Pagrindimas, kad jai spręsti reikia mokslinių tyrimų.
+   Bendras situacijos įvertinimas, paremtas literatūros apžvalga.
+2. TYRIMO TIKSLAS Kokio teigiamo pokyčio galėtumėt pasiekti savo tyrimu.
+   Įvardykite norimą pokyti ir jo objektyvų rodiklį (rodiklius)
+3. TYRIMO KLAUSIMAS Klausimas, į kurį tikitės atsakyti, atlikę tyrimą. [[
+   Operacionalizuokite sąvokas - tiksliai jas apibrėžkite, nurodykite kaip bus
+   matuojami parametrai.  ]]
+4. TYRIMO TEMA Temos pasiūlymas, kurį pateiksite pasirinktam vadovui.
+

I/MTM/task2-PossibleMsc/report1.tex

@@ -0,0 +1,42 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage{hyperref}
+
+\title{Mokslinių tyrimų metodologija\\ \vspace{4mm} 
+Antroji užduotis -- magistro darbų problemos}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+\section{TYRIMO PROBLEMA}
+
+Sujungti kelias paviršiaus nuotraukas yra sudėtinga, kai paviršius yra
+monotoniškas. Įprastinės priemonės reikalauja padėti aiškiai matomus daiktus
+vietoj orientyrų, tačiau logistiškai tai yra sudėtinga. Šiame darbe
+įvertinsime, ar kaip orientyrus naudojant nedidelius, mažos kainos bepiločius
+orlaivius šį procesą galima paefektyvinti.
+
+\section{TYRIMO TIKSLAS}
+
+Siekiame padidinti tikslumą fotografuojant monotoniškus paviršius kiek įmanoma
+mažai padidinant kainą. Tyrimo tikslas -- ištirti ir aprašyti kainos santykį
+lyginant su egzistuojančiams metodais.
+
+\section{TYRIMO KLAUSIMAS}
+
+Ar naudojant mažus bepiločius orlaivius kaip orientyrus galima pagerinti
+monotoniško paviršiaus ortofoto kokybę?
+
+\section{TYRIMO TEMA}
+
+Kiek pagerinamas monotoniško paviršiaus fotografavimo tikslumas naudojant mažus
+bepiločius orlaivius kaip orientyrus?
+
+\end{document}

I/MTM/task2-PossibleMsc/report2.tex

@@ -0,0 +1,31 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage{hyperref}
+
+\title{Mokslinių tyrimų metodologija\\ \vspace{4mm} 
+Antroji užduotis -- magistro darbų problemos}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+\section{TYRIMO PROBLEMA}
+
+Kuri orų prognozės sistema yra tiksliausia Lietuvoje?
+
+\section{TYRIMO TIKSLAS}
+
+Naudojant istorinius duomenis įvertinti, kuri orų prognozavimo sistema yra
+patikimiausia.
+
+\section{TYRIMO KLAUSIMAS}
+
+\section{TYRIMO TEMA}
+
+\end{document}

I/MTM/task3-EpisodeAnalysis/Makefile

@@ -0,0 +1,4 @@
+toolshed = docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+
+task3-EpisodeAnalysis.pdf: task3-EpisodeAnalysis.tex bib.bib
+	$(toolshed) latexmk -pdf $<

I/MTM/task3-EpisodeAnalysis/bib.bib

@@ -0,0 +1,17 @@
+@book{szeliski2010computer,
+  title={Computer Vision: Algorithms and Applications},
+  author={Szeliski, R.},
+  isbn={9781848829350},
+  lccn={2010936817},
+  series={Texts in Computer Science},
+  url={https://books.google.de/books?id=bXzAlkODwa8C},
+  year={2010},
+  publisher={Springer London}
+}
+
+@mastersthesis{papert1966summer,
+  title={The Summer Vision Project},
+  author={Papert, S.},
+  school={MIT Artificial Intelligence Lab},
+  year=1966,
+}

I/MTM/task3-EpisodeAnalysis/task3-EpisodeAnalysis.tex

@@ -0,0 +1,58 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage{hyperref}
+\usepackage{cite}
+
+\title{Mokslinių tyrimų metodologija\\ \vspace{4mm} 
+Trečioji užduotis -- Mokslo istorijos epizodo analizė}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+Susipažinti su pasirinktu mokslo istorijos epizodu (konkrečių tyrimų, atradimo
+ar teorijos istorija), pageidautina, apimančiu inovatyvius ar prieštaringus
+aiškinimus ar interpretacijas. Pakomentuoti, kuo atvejis įdomus.
+
+Rezultatas –trumpas tekstas (tezės). Turi būti paminėta epizodo esmė,
+pagrindiniai faktai, kuo epizodas svarbus mokslo raidai arba (ir) kokius
+svarbius mokslo metodologijos aspektus jis iliustruoja. Pateikti sistemoje.
+
+\section{Įžanga - Labai Trumpa kompiuterių istorija}
+
+Pirmasis bendrinio panaudojimo ({\it general purpose}) kompiuteris ENIAC buvo
+sukurtas 1945 metais, ir kainavo apie \$7M dabartiniais pinigais.
+
+Po 20 metų, septintojo dešimtmečio viduryje, kompiuteriai jau buvo labiau
+pigesni, galingesni ir labiau prieinami, nei pirmasis, ir gana papiltę JAV
+universitetuose.
+
+\section{Vasaros Projektas}
+
+Kartu su kompiuterių tobulėjimu, tuo metu populiarėjo "dirbtinio intelekto"
+tyrimai. Viena įdomesnių problemų -- objektų nuotraukoje klasifikavimas. Vienas
+iš MIT dirbtinio intelekto laboratorijos studentų pasiūlė per vasaros
+"praktikos" darbą sukurti sistemą, kuri galėtų automatiškai atpažinti žinomus
+objektus\cite{papert1966summer}.
+
+\section{Rezultatai}
+
+Projekto rezultatų aprašo rasti nepavyko, tačiau aišku, kad po 50-ies metų ši
+sritis yra aktyviai pletojama ir vaizdų klasifikacijos problema iki galo nėra
+išspręsta.
+
+Anot \cite{szeliski2010computer}, šis vasaros projektas nepavyko. Tačiau
+dešimtmečio viduryje-pabaigoje atsirado daug 3D vaizdo suvokimo tyrimų: kampų,
+kraštų, trimačių objektų, kurie vėliau davė pagrindą semantiniam -- objektų --
+suvokimui.
+
+\bibliography{bib}{}
+\bibliographystyle{plain}
+
+\end{document}

I/MTM/task4-straipsnis/.gitignore

@@ -0,0 +1,2 @@
+/db/
+/README.html

I/MTM/task4-straipsnis/Makefile

@@ -0,0 +1,8 @@
+toolshed = docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+
+all: README.html
+
+README.html: README.md
+	$(toolshed) pandoc \
+		-T "$(shell head -1 $<)" \
+		--self-contained $< -o $@

I/MTM/task4-straipsnis/README.md

@@ -0,0 +1,274 @@
+Pasaulio oro uostų įdomybės
+===========================
+
+Kai mokėmės duomenų bazių, paprastai pavyzdiniai duomenų bazių modeliai būdavo
+gana panašūs vienas į kitą ir nuobodūs: sumodeliuoti biblioteką, sumodeliuoti
+"draugų" duomenų bazę, ar gyvūnų klasifikaciją.
+
+Šis įrašas parodys, kaip prie nuobodžių SQL tipų greitai galima pridėti
+erdvinius, ir iš karto kokius įdomius klausimus galime uždavinėti. Apie oro
+uostus. :)
+
+Duomenų bazės sukūrimas
+-----------------------
+
+Susikurkime PostgreSQL lentelę su viso pasaulio oro uostais (bent tais, kurie
+turi [IATA kodą][1]). Oro uostų informaciją gausime iš [openflights.org][3].
+
+```
+$ ./managedb init
+```
+
+Visi skriptai ir `airports.dat` (oro uostų informacija) yra [šioje
+repositorijoje][2]; skriptai nedideli. Kad suprastumėte toliau esančias SQL
+užklausas, rekomenduoju perskaityti `init.sql`.
+
+Kai duombazė sukurta ir duomenys importuoti, patikrinkime, kas viduje:
+
+```
+psql airportgames <<<"
+SELECT
+    iata,
+    name,
+    to_char(st_y (geom), '999.99') AS latitude,
+    to_char(st_x (geom), '999.99') AS longitude,
+    to_char(st_z (geom), '9999') AS altitude
+FROM
+    airports
+WHERE
+    iata IN ('VNO', 'RIX', 'TLL');
+"
+ iata |             name              | latitude | longitude | altitude
+------+-------------------------------+----------+-----------+----------
+ TLL  | Lennart Meri Tallinn Airport  |   59.41  |   24.83   |    40
+ RIX  | Riga International Airport    |   56.92  |   23.97   |    11
+ VNO  | Vilnius International Airport |   54.63  |   25.29   |   198
+```
+
+Matome Vilniaus, Rygos ir Talino oro uostų informaciją: IATA kodą, pavadinimą,
+ilgumą, platumą, aukštį virš jūros lygio metrais.
+
+Dabar, kai informacija ranka pasiekiama, užduokime kelis įdomesnius klausimus,
+ir juos atsakykime.
+
+Užklausos
+---------
+
+**Kokie oro uostai yra labiausiai nutolę vienas nuo kito?**
+
+```
+SELECT
+    a.country AS a_country,
+    a.iata AS a_iata,
+    b.country AS b_country,
+    b.iata AS b_iata,
+    to_char(st_distance (a.geom, b.geom, TRUE) / 1000, '99999.99') AS distance_km
+FROM
+    airports a,
+    airports b
+WHERE
+    a.iata != '\N'
+    AND b.iata != '\N'
+    AND a.gid > b.gid
+ORDER BY
+    distance_km DESC
+LIMIT 10;
+
+    a_country     | a_iata |        b_country        | b_iata | distance_km
+------------------+--------+-------------------------+--------+-------------
+ China            | ZQZ    | Argentina               | OES    |  20002.42
+ Saudi Arabia     | KMX    | French Polynesia        | PUK    |  20000.78
+ Indonesia        | TKG    | Colombia                | MQU    |  20000.53
+ French Polynesia | NAU    | Ethiopia                | AXU    |  20000.47
+ Nicaragua        | RNI    | Cocos (Keeling) Islands | CCK    |  20000.20
+ China            | JGS    | Argentina               | TUC    |  19999.93
+ Malaysia         | LGL    | Brazil                  | TFF    |  19998.43
+ New Zealand      | HLZ    | Spain                   | ODB    |  19998.36
+ Indonesia        | PLM    | Colombia                | NVA    |  19998.19
+ Malaysia         | KBR    | Peru                    | CHH    |  19998.13
+```
+
+Turint galvoje, kad pusė atstumo aplink žemę ties ekvatoriais yra 20037.50 km
+(ties poliais - 20004 km!), atstumas tarp tolimiausių oro uostų yra gana arti
+teorinio maksimumo: trūksta tik 35km iki teorinio maksimumo ties ekvatoriumi,
+ir tik 2km iki teorinio maksimumo ties poliais.
+
+**Kurie oro uostai yra arčiausiai vienas kito?**
+```
+SELECT
+    a.country AS a_country,
+    a.iata AS a_iata,
+    b.country AS b_country,
+    b.iata AS b_iata,
+    to_char(st_y (a.geom), 'FMSG999.0000') || ',' || to_char(st_x (a.geom), 'FMSG999.0000') AS a_latlng,
+    to_char(st_y (b.geom), 'FMSG999.0000') || ',' || to_char(st_x (b.geom), 'FMSG999.0000') AS b_latlng,
+    to_char(st_distance (a.geom, b.geom, TRUE) / 1000, '99999.99') AS distance_km
+FROM
+    airports a,
+    airports b
+WHERE
+    a.iata != '\N'
+    AND b.iata != '\N'
+    AND a.gid > b.gid
+ORDER BY
+    a.geom <-> b.geom ASC
+LIMIT 10;
+
+    a_country     | a_iata |    b_country     | b_iata |      a_latlng      |      b_latlng      | distance_km
+------------------+--------+------------------+--------+--------------------+--------------------+-------------
+ Australia        | JHQ    | Australia        | WSY    | -20.2772,+148.7556 | -20.2761,+148.7550 |      0.14
+ Papua New Guinea | NDN    | Papua New Guinea | KGW    | -9.1436,+147.6842  | -9.1359,+147.6694  |      1.83
+ Papua New Guinea | KGW    | Papua New Guinea | EFG    | -9.1359,+147.6694  | -9.1538,+147.6598  |      2.24
+ Rwanda           | GYI    | Congo (Kinshasa) | GOM    | -1.6772,+29.2589   | -1.6708,+29.2385   |      2.38
+ Papua New Guinea | NDN    | Papua New Guinea | EFG    | -9.1436,+147.6842  | -9.1538,+147.6598  |      2.92
+ Papua New Guinea | BNM    | Papua New Guinea | KGW    | -9.1078,+147.6667  | -9.1359,+147.6694  |      3.13
+ Virgin Islands   | SPB    | Virgin Islands   | STT    | +18.3386,-64.9407  | +18.3373,-64.9734  |      3.46
+ United States    | SDM    | Mexico           | TIJ    | +32.5723,-116.9800 | +32.5411,-116.9700 |      3.59
+ French Guiana    | LDX    | Suriname         | ABN    | +5.4831,-54.0344   | +5.5127,-54.0501   |      3.71
+ Papua New Guinea | BNM    | Papua New Guinea | NDN    | -9.1078,+147.6667  | -9.1436,+147.6842  |      4.40
+```
+
+140 metrų atstumu esantys JHQ ir WSY oro uostai Australijoje atrodo kaip [tas
+pats objektas][10]. `NDN` ir `KGW` atrodo kaip du [nupjautos žolės
+ruožai, skirti nusileisti lėktuvams][4], užskaitysime!  Ketvirtosios vietos
+laimėtojus tarp Ruandos ir Kongo [skiria 2.38 km][8], ir tai jau tikri nemaži
+oro uostai.
+
+**Aukščiausiai virš jūros lygio esantys oro uostai?**
+
+```
+SELECT
+    iata,
+    name,
+    country,
+    to_char(st_z (geom), '9999') AS altitude_m
+FROM
+    airports
+ORDER BY
+    altitude_m DESC
+LIMIT 10;
+
+ iata |                  name                  | country | altitude_m
+------+----------------------------------------+---------+------------
+ DCY  | Daocheng Yading Airport                | China   |  4411
+ BPX  | Qamdo Bangda Airport                   | China   |  4334
+ KGT  | Kangding Airport                       | China   |  4280
+ NGQ  | Ngari Gunsa Airport                    | China   |  4274
+ LPB  | El Alto International Airport          | Bolivia |  4071
+ POI  | Capitan Nicolas Rojas Airport          | Bolivia |  3936
+ YUS  | Yushu Batang Airport                   | China   |  3906
+ \N   | Copacabana Airport                     | Bolivia |  3838
+ JUL  | Inca Manco Capac International Airport | Peru    |  3826
+ GMQ  | Golog Maqin Airport                    | China   |  3787
+```
+
+**Žemiausiai po jūros lygiu esantys oro uostai?**
+
+```
+SELECT
+    iata,
+    name,
+    country,
+    to_char(st_z (geom), 'FMSG999.00') AS altitude_m
+FROM
+    airports
+WHERE
+    iata != '\N'
+ORDER BY
+    st_z (geom) ASC
+LIMIT 10;
+
+ iata |                 name                 |    country    | altitude_m
+------+--------------------------------------+---------------+------------
+ MTZ  | Bar Yehuda Airfield                  | Israel        | -385.88
+ EIY  | Ein Yahav Airfield                   | Israel        | -49.99
+ TRM  | Jacqueline Cochran Regional Airport  | United States | -35.05
+ GUW  | Atyrau Airport                       | Kazakhstan    | -21.95
+ RZR  | Ramsar Airport                       | Iran          | -21.34
+ ASF  | Astrakhan Airport                    | Russia        | -19.81
+ NSH  | Noshahr Airport                      | Iran          | -18.59
+ IPL  | Imperial County Airport              | United States | -16.46
+ NJK  | El Centro NAF Airport (Vraciu Field) | United States | -12.80
+ RAS  | Sardar-e-Jangal Airport              | Iran          | -12.19
+```
+
+Aukštai ir žemai esantiems oro uostams turbūt komentarų daug nereikia. Tiesa,
+abejose kategorijose turime aiškias šalis-lyderes.
+
+**Arčiausiai ašigalių esantys oro uostai?**
+
+Čia nusižengsime iki šiol buvusiai taisyklei filtruoti oro uostus tik su IATA kodais. Jūsų malonumui:
+```
+SELECT
+    name,
+    country,
+    to_char(st_y (geom), 'FMSG999.0000') || ',' || to_char(st_x (geom), 'FMSG999.0000') AS a_latlng
+FROM
+    airports
+WHERE
+    gid != 13011
+ORDER BY
+    abs(st_y (geom)) DESC
+LIMIT 15;
+
+               name               |  country   |      a_latlng
+----------------------------------+------------+--------------------
+ South Pole Station Airport       | Antarctica | -90.0000,+.0000
+ Alert Airport                    | Canada     | +82.5178,-62.2806
+ Nagurskoye                       | Russia     | +80.8032,+47.6636
+ Eureka Airport                   | Canada     | +79.9947,-85.8142
+ Ny-Ålesund Airport (Hamnerabben) | Svalbard   | +78.9275,+11.8743
+ Pyramiden Heliport               | Norway     | +78.6523,+16.3372
+ Svalbard Airport, Longyear       | Norway     | +78.2461,+15.4656
+ McMurdo Station Pegasus Field    | Antarctica | -77.9634,+166.5250
+ Svea Airport                     | Svalbard   | +77.8969,+16.7250
+ Williams Field                   | Antarctica | -77.8674,+167.0570
+ McMurdo Station Ice Runway       | Antarctica | -77.8540,+166.4690
+ Siorapaluk Heliport              | Greenland  | +77.7865,-70.6387
+ Qaanaaq Airport                  | Greenland  | +77.4886,-69.3887
+ Thule Air Base                   | Greenland  | +76.5312,-68.7032
+ Grise Fiord Airport              | Canada     | +76.4261,-82.9092
+```
+
+**Atstumas tarp šiauriausio ir piečiausio oro uosto?**
+
+```
+SELECT
+    to_char(
+      st_distance (
+        (SELECT geom FROM airports WHERE name = 'South Pole Station Airport'),
+        (SELECT geom FROM airports WHERE name = 'Alert Airport'),
+        TRUE
+      )/1000,
+    '99999.99') AS km;
+
+    km
+-----------
+  19168.26
+```
+
+Pabaigai
+--------
+
+PostGis prie pažįstamos ir galingos PostgreSQL sąsajos suteikia erdvines
+[funkcijas, duomenų tipus ir indeksavimo galimybes][9]. Jau žinant PostgreSQL,
+importuoti erdvinius duomenis ir pradėti juos analizuoti reikia tikrai ne daug.
+
+Užduotys susidomėjusiam skaitytojui:
+
+* Kodėl artimiausių oro uostų užklausoje naudojome [<->][5], o
+  tolimiausių -- [`st_distance`][6]?
+* Kokį atstumą skristume aplink žemę Vilniaus platuma?
+* Kiek kartų reikia nuskristi United Economy klase aplink žemę Vilniaus
+  platuma, kad uždirbtume [nemokamus pusryčius][7]?
+
+[1]: https://en.wikipedia.org/wiki/International_Air_Transport_Association_code
+[2]: https://github.com/motiejus/stud/tree/master/MTM/task4-straipsnis
+[3]: https://openflights.org/data.html
+[4]: https://goo.gl/maps/RD3d9fsH8NwzAnsYA
+[5]: https://postgis.net/docs/geometry_distance_knn.html
+[6]: https://postgis.net/docs/ST_Distance.html
+[7]: https://www.united.com/ual/en/us/fly/mileageplus/premier/full-premier-benefits-chart.html
+[8]: https://goo.gl/maps/3usBcUHDWnefVmab6
+[9]: https://postgis.net/docs/reference.html
+[10]: https://goo.gl/maps/T6WQhT2FDUdymnRB9

I/MTM/task4-straipsnis/init.sql

@@ -0,0 +1,36 @@
+-- schema
+CREATE TABLE airports (
+    gid SERIAL NOT NULL PRIMARY KEY,
+    name TEXT,
+    city TEXT,
+    country TEXT,
+    iata TEXT,
+    icao TEXT,
+    geom GEOMETRY,
+    latitude DOUBLE PRECISION,
+    longitude DOUBLE PRECISION,
+    altitude DOUBLE PRECISION,
+    timezone TEXT,
+    dst TEXT,
+    tz TEXT,
+    type TEXT,
+    source TEXT,
+    CONSTRAINT enforce_dims_geom CHECK (st_ndims(geom) = 3),
+    CONSTRAINT enforce_geotype_geom CHECK (geometrytype(geom) = 'POINT'::text OR geom IS NULL),
+    CONSTRAINT enforce_srid_geom CHECK (st_srid(geom) = 4326)
+);
+-- create index for faster spatial lookups
+CREATE INDEX idx_geom ON airports USING GIN (geom);
+
+-- import data from airports.dat
+\copy airports(gid, name, city, country, iata, icao, latitude, longitude, altitude, timezone, dst, tz, type, source) FROM 'airports.dat' DELIMITERS ',' CSV;
+
+-- put lat/lon/altitude to the "real" geom field
+UPDATE airports
+SET geom = ST_SetSRID(ST_MakePoint(longitude, latitude, altitude * 0.3048),4326);
+
+ALTER TABLE airports DROP COLUMN latitude;
+ALTER TABLE airports DROP COLUMN longitude;
+ALTER TABLE airports DROP COLUMN altitude;
+ALTER TABLE airports DROP COLUMN type;
+ALTER TABLE airports DROP COLUMN source;

I/MTM/task4-straipsnis/managedb

@@ -0,0 +1,22 @@
+#!/bin/bash
+set -xeuo pipefail
+
+if [[ $1 == init ]]; then
+    mkdir -p db && initdb db
+    pg_ctl -D db -l db/logfile start
+
+    psql postgres \
+        -c 'CREATE DATABASE airportgames;'
+    psql -d airportgames \
+        -c 'CREATE EXTENSION postgis;'
+    psql -d airportgames < init.sql
+fi
+
+if [[ $1 == start ]]; then
+    pg_ctl -D db -l db/logfile start
+fi
+
+
+if [[ $1 == stop ]]; then
+    pg_ctl -D db -l db/logfile stop
+fi

I/MTM/task5-recenzija/Makefile

@@ -0,0 +1,4 @@
+toolshed ?= docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+
+task5-recenzija.pdf: task5-recenzija.tex bib.bib
+	$(toolshed) latexmk -pdf $<

I/MTM/task5-recenzija/bib.bib

@@ -0,0 +1,12 @@
+@inproceedings {186171,
+	author = {Ding Yuan and Yu Luo and Xin Zhuang and Guilherme Renna Rodrigues and Xu Zhao and Yongle Zhang and Pranay U. Jain and Michael Stumm},
+	title = {Simple Testing Can Prevent Most Critical Failures: An Analysis of Production Failures in Distributed Data-Intensive Systems},
+	booktitle = {11th {USENIX} Symposium on Operating Systems Design and Implementation ({OSDI} 14)},
+	year = {2014},
+	isbn = { 978-1-931971-16-4},
+	address = {Broomfield, CO},
+	pages = {249--265},
+	url = {https://www.usenix.org/conference/osdi14/technical-sessions/presentation/yuan},
+	publisher = {{USENIX} Association},
+	month = oct,
+}

I/MTM/task5-recenzija/task5-recenzija.tex

@@ -0,0 +1,135 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage{csquotes}
+\usepackage[english]{babel}
+\usepackage[style=authoryear]{biblatex}
+\addbibresource{bib.bib}
+\usepackage{hyperref}
+\usepackage{caption}
+\usepackage{subcaption}
+
+\title{
+    Research Methodology -- Fifth exercise\\ \vspace{4mm}
+    Critical evaluation of scientific work
+}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+\section{Introduction}
+
+\cite{186171} analyzed 198 randomly selected failures in popular distributed
+systems, and classified the reasons for each failure. This is one of the most
+interesting findings:
+
+\begin{figure}[h]
+    \centering
+    \begin{subfigure}[b]{0.7\textwidth}
+        \blockquote[\cite{186171}] {
+            Almost all (92\%) of the catastrophic system failures are the result of
+            incorrect handling of non-fatal errors explicitly signaled in software.
+        }
+        \caption{Simple and powerful observation about bugs in distributed systems.}
+        \label{fig:quote-errors}
+    \end{subfigure}
+\end{figure}
+
+We will review the paper and answer the following questions:
+\begin{enumerate}
+    \item What kind of study is this? Theoretical, strategic, applied, or
+        experimental?
+    \item What is the main purpose of the research task (descriptive,
+        explanatory, correlative, prognostic, prescriptive, or exploratory?
+    \item What strategies have been applied? Qualitative, quantitative or
+        mixed?
+    \item Do the findings adequately reflect the results?
+    \item Has the scientific method been applied properly?
+    \item Are the findings based on the research findings described in the
+        text?
+    \item Can the study be repeated, is there sufficient information?
+    \item Did the study create new knowledge? Is there practical value?
+\end{enumerate}
+
+
+\section{Structure overview}
+
+\subsection{Kind of study}
+The paper is strategic, applied:
+
+\begin{description}
+
+    \item[Strategic:] authors have developed an artifact \texttt{Aspirator}
+        which helps software maintainers find certain classes of bugs. What is
+        more, they provided new knowledge, like in the quote above.
+
+    \item[Applied:] the artifact of the work, \texttt{Aspirator}, can be
+        applied by other software developers looking for similar classes of
+        bugs.
+
+\end{description}
+
+\subsection{Purpose of the research task}
+
+The research task is descriptive and correlative: given a well-understood
+situation of distributed systems fail catastrophically, researchers are finding
+common reasons for failures, and developing tools to mitigate them.
+
+Conclusions and suggestions are prescriptive: the researchers are warning
+engineers against common failures, and suggesting tools to mitigate them.
+
+\subsection{Applied Strategies}
+
+The task is mixed:
+\begin{description}
+    \item[Quantitative:] researchers are analyzing and classifying a large
+        number of bugs.
+    \item[Qualitative:] each bug requires careful analysis in order to classify
+        it and make interesting conclusions.
+\end{description}
+
+\subsection{Do findings reflect the purpose and results?}
+\label{sec:findings-purpose-result}
+
+Research findings are derived directly from the purpose and research results.
+Namely, the researchers set out to find the most common reasons for
+catastrophic failures in distributed systems. They found them, classified them,
+and gave suggestions for future generations of distributed systems developers.
+
+\subsection{Scientific Method and reproducibility}
+
+Scientific methodc is empirical: given 198 randomly selected bugs,
+researchers went to classify them using predefined classification rules and
+techniques.
+
+Classification methods and research methodology were clearly described in the
+introduction, in a way anyone with sufficient engineering background could set
+out to re-classify the bugs.
+
+Given that, the actual referenced bugs and behaviours were not listed in the
+article, therefore \textbf{it is impossible to replicate this exact study}.
+
+\subsection{Practical value}
+
+For a software engineer building distributed systems, the conclusion alone
+(\ref{fig:quote-errors}) is already eye-opening for making our own robust
+distributed systems.
+
+\texttt{Aspirator} looks like a promising tool for code bases that were
+developed without non-fatal error handling in mind. For engineers that are
+working on new code and are disciplined, can take their time to write tests for
+failure conditions (i.e. not in pressure to ship code), knowledge-able and read
+the discussed paper, this tool will not be useful.
+
+Even though it is important to educate existing and future generations (what the
+article does very well), since life is not that great, \texttt{Aspirator} will
+likely find its use in existing and new software.
+
+\printbibliography
+
+\end{document}

I/MTM/task6-thesis-project/Makefile

@@ -0,0 +1,4 @@
+toolshed ?= docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+
+task6-thesis-project.pdf: task6-thesis-project.tex bib.bib
+	$(toolshed) latexmk -pdf $<

I/MTM/task6-thesis-project/bib.bib

@@ -0,0 +1,42 @@
+@incollection{rose2017analysis,
+  title={Analysis of High Temperature Forecast Accuracy of Consumer Weather Forecasts from 2005-2016},
+  author={Rose, Bruce and Floehr, Eric},
+  booktitle={Technical Report},
+  year={2017},
+  publisher={Intellovations, LLC}
+}
+
+@online{verification2015,
+    title={Forecast Verification},
+    author={
+        Météo-France, Toulouse, France
+        and Purdue University, Indiana, USA
+        and NOAA/NWS Hydrometeorological Prediction Center, Washington DC, USA
+        and Paul Roebber, University of Wisconsin, USA
+        and Harold Brooks, Oklahoma, USA
+        and Barb Brown, NCAR,  USA
+        and Environment Canada, Canada
+        and Deutscher Wetterdienst, Offenbach, Germany
+        and Beth Ebert, Bureau of Meteorology, Australia
+        and Chris Ferro, University of Exeter, UK
+        and Ian Jolliffe, University of Exeter, UK
+        and David Stephenson, University of Exeter,  UK
+        and The Met Office, Exeter, UK
+        and ECMWF, Reading, UK
+        and Deutscher Wetterdienst, Offenbach, Germany
+        and Johannes Jenkner, University of British Columbia, Canada
+        and University of Munich, Munich, Germany
+        and Tieh-Yong Koh, Nanyang Technological University, Singapore
+        and Finnish Meteorological Institute, Hensinki, Finland
+        and Research en Prévision Numérique, Dorval, Canada
+    },
+    year={2015},
+    url={https://www.cawcr.gov.au/projects/verification/},
+}
+
+@online{lrs-stichiniai,
+    title={Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo},
+    author={Gediminas Kazlauskas},
+    year={2011},
+    url={https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.412088/ahwsrHHBNl},
+}

I/MTM/task6-thesis-project/task6-thesis-project.tex

@@ -0,0 +1,216 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage{csquotes}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage[maxbibnames=99,style=authoryear]{biblatex}
+\addbibresource{bib.bib}
+\usepackage{hyperref}
+\usepackage{caption}
+\usepackage{subcaption}
+\usepackage{gensymb}
+\usepackage{varwidth}
+\usepackage{tikz}
+\usetikzlibrary{er,positioning}
+
+\title{
+    Prieinamų orų prognozių palyginimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse \\ \vspace{4mm}
+
+    \large Mokslinių tyrimų metodologija\\
+    Šeštoji užduotis -- Magistrinio darbo projektas
+}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+\newpage
+
+\section{Santrauka}
+
+Norėdami sužinoti oro prognozę, nežinome, kuris iš daugelio siūlomų šaltinių
+yra tiksliausias. Pasitikėdami netiksliu šaltiniu rizikuojame padaryti
+neefektyvius sprendimus: žemės ūkyje, infrastruktūros projektuose, arba
+kasdieniame gyvenime. Šis darbas pasakys, kuri orų prognozė Lietuvoje tirtuoju
+periodu buvo tiksliausia. Paviešinę šiuos rezultatus galbūt atkreipsime tiekėjų
+dėmesį į jų prognozių tikslumą, ir padėsime skaičiuosiems žmonėms išsirinkti
+geriausią orų prognozės tiekėją.
+
+\section{Tyrimo problema ir tikslas}
+\label{sec:problema-ir-tikslas}
+
+Norėdami sužinoti oro prognozę, galime pasirinkti keletą šaltinių: žinios per
+televiziją ar radiją, nacionalinė hidrometeorologijos tarnybos interneto
+svetainė, arba vieną iš aibės pasaulinių interneto svetainių. Žmonės renkasi
+pagal patogumą ir įpročius, tačiau nebūtinai jų pasirinktas šaltinis yra
+objektyviai geriausias.
+
+Kadangi orų prognozių tikslumas nėra lengvai prieinamas ir ne daug tiriamas,
+įprasta rinktis pagal tai, kas žinoma ir matoma -- vartotojo sąsajos patogumas
+arba anekdotiniai potyriai ("šis šaltinis dar niekada manęs neapvylė, o
+tavęs?").
+
+Šis darbas per kalendorinius metus surinks populiarių Lietuvoje šaltinių 1, 5
+ir 10 dienų orų prognozes, palygins jas su faktiniais orais, ir atsakys į šiuos
+klausimus:
+
+\begin{itemize}
+    \item Ar orų prognozių tikslumas skiriasi tarp regionų?
+    \item Kuris tiekėjas tiksliausias tam tikrame regione?
+    \item Kuris tiekėjas tiksliausias tam tikru metų laiku?
+    \item Kuris tiekėjas tiksliausiai prognozuoja kritulius, minimalią
+        temperatūrą, maksimalią temperatūrą, vėjo greitį?
+\end{itemize}
+
+Jei pavyks surinkti duomenis iš kitų valstybių nacionalinių tiekėjų:
+\begin{itemize}
+    \item Kiek skiriasi to paties tiekėjo orų prognozės tarp valstybių (pvz.,
+        meteo.pl duoda orų prognozes ir Vilniui)?
+    \item Kiek skiriasi "nacionalinių" tiekėjų orų prognozių patikimumas
+        prognozuojant orus jų pačių valstybėje? Pvz., Lietuvos, Lenkijos ir
+        Vokietijos?
+\end{itemize}
+
+\subsection{Medis}
+
+\newcommand{\ent}[2]{\begin{varwidth}{3.5cm}\small \textbf{#1} #2\end{varwidth}}
+\newcommand{\priezastis}{
+    \ent{Priežastis:}{neaišku, kuri prognozė tiksliausia}
+}
+\newcommand{\problema}{
+    \ent{Problema:}{planuojant rytojaus dieną buvo remtasi netikslia orų prognoze}
+}
+\newcommand{\pasekmeI}{
+    \ent{Pasėkmė 1:}{žemės ūkis ruošiasi sėjai, nors artimiausias kelias dienas nelis.}
+}
+\newcommand{\pasekmeII}{
+    \ent{Pasėkmė 2:}{kelininkai ruošiasi tiesti kelio atkarpą, kurioje tuo metu lis.}
+}
+\newcommand{\pasekmeIII}{
+    \ent{Pasėkmė 3:}{išėjome į žygį, ir po pietų pradėjo lyti. O išmainėme muziejų dieną į žygį.}
+}
+
+\begin{tikzpicture}[sibling distance=5cm,
+  every node/.style = {shape=rectangle, rounded corners,
+    draw, align=center,
+    top color=white, bottom color=blue!20}]]
+
+\node {\priezastis}
+  child { node { \problema }
+    child { node { \pasekmeI } }
+    child { node { \pasekmeII } }
+    child { node { \pasekmeIII } }
+  };
+
+\end{tikzpicture}
+
+\section{Terminai}
+
+Tiriant ypatingus gamtos reiškinius, svarbu juos apibrėžti. Kaip pagrindą
+naudosime įstatymą 111301MISAK00D1-870 \cite{lrs-stichiniai}; mums rūpimi yra
+šie:
+
+\begin{description}
+    \item[Labai smarkus vėjas:] 28 m/s.
+    \item[Labai smarkus lietus:] 50mm/val.
+    \item[Kaitra] $>30\degree$ besitęsianti $\geq 3d$.
+\end{description}
+
+\section{Hipotezės}
+
+\begin{itemize}
+    \item To paties tiekėjo orų prognozių efektyvumas skirtingose geografinėse
+        lokacijose nesikeis.
+    \item Skirtingų tiekėjų orų prognozių efektyvumas bus vienodas ilguoju
+        (metų) laikotarpiu.
+    \item Visi tirti orų prognozių tiekėjai vienodai gerai numatys ypatingus
+        gamtinius reiškinius.
+\end{itemize}
+
+\section{Tyrimo uždaviniai}
+
+Tyrimo tikslas yra aprašytas \nameref{sec:problema-ir-tikslas}, čia paminėsime
+uždavinius:
+
+\begin{itemize}
+    \item Surinkti populiarius orų prognozių tiekėjus tiriamose šalyse. Tam užteks
+        interneto paieškos ir apklausti iki 10 žmonių.
+    \item Pagal prognozės tiekėjų teikiamą informaciją apibrėžti statistinės
+        analizės metodus. Atkreipiu dėmesį, kad analizės metodus atrinkti dabar
+        yra dar per anksti.
+    \item Aprašyti, kuriuos regionus tirsime. Tikėtina, kad tuos, kuriuose yra
+        meteorologinės stotelės.
+    \item 365 kartus atsisiųsti šias prognozes tą pačią valandą (pvz., 22:00
+        Lietuvos laiku):
+        \begin{itemize}
+            \item 1, 5 ir 10 dienų.
+            \item Maksimalios, minimalios temperatūros, vėjo greičio, kritulių kiekio.
+        \end{itemize}
+    \item Kai duomenys bus surinkti, vykdyti statistinę analizę.
+\end{itemize}
+
+\section{Mokslinė literatūra, ankstesni tyrimai}
+
+Orų prognozių tikslumas 11 metų laikotarpyje buvo analizuotas
+\cite{rose2017analysis}, tačiau buvo neskirstoma tarp regionų: išvadose buvo
+visi tirti kontinentai. Šiame darbe norime skirstyti prognozių tikslumą pagal
+regionus, taip pat pridėti "nacionalinius" tiekėjus.
+
+Detali literatūros apžvalga bus pridėta tolimesnėje darbo stadijoje.
+
+\section{Metodologinė schema (tikslumo skaičiavimo metodika)}
+
+Prognozių patikimumas bus matuojamas dviem būdais.
+
+\subsection{Palyginamoji (bazinė) metodika}
+
+Kad galėtume palyginti šį darbą su \cite{rose2017analysis}, "preliminariai"
+analizei naudosime tuos pačius metodus:
+
+\begin{itemize}
+    \item Minimalios temperatūros paroje prognozės tikslumą.
+    \item Makslimalios temperatūros paroje prognozės tikslumą.
+    \item Kritulių kiekio prognozės tikslumą.
+\end{itemize}
+
+Kaip ir šaltinyje, metodika bus pritaikyta 1, 5 ir 10 dienų išankstinei
+prognozei.
+
+Šis palyginimas neatsako į pagrindinį darbo klausimą, nes neskirsto tarp
+regionų. Tačiau šie duomenys yra vertingi palyginti, ar duomenys yra preliminariai
+panašūs į ankstesnį darbą.
+
+\subsection{Kartografinė metodika}
+
+Bazinė metodika neatsako į šiuos įdomius klausimus:
+
+\begin{itemize}
+    \item Neskirsto tarp regionų: ar tarp Lietuvos regionų orų prognozės
+        tikslumas skiriasi?
+    \item Kuris šaltinis patikimiausiai nustato svarbius meteorologinius
+        reiškinius (tarkime, $>100mm$ kritulių per 24 val.)?
+    \item Kadangi patikimumą skirstome per regionus ir laiką, kaip galime tai
+        informatyviai parodyti žemėlapyje?
+\end{itemize}
+
+Analizuoti ir atvaizduoti tikslumą erdvėje naudosime metodus, aprašytus
+\cite{verification2015}.
+
+Matematiniai modeliai, padėsiantys paskaičiuoti svarbių meteorologinių
+reiškinių tikslumą, taip pat aprašyti \cite{verification2015}.
+
+\section{Apibendrinimas}
+
+Šis darbas ištirs komercinių oro tiekėjų orų prognozių patikimumą laike ir
+erdvėje: minimalią, maksimalią temperatūrą, paros kritulių kiekį, ir prognozių
+gebėjimą nuspėti ypatingus gamtinius reiškinius. Palyginus tyrimo rezultatus su
+\cite{rose2017analysis}, taip pat tirsime ir prognozių efektyvumą per
+geografinę lokaciją.
+
+\printbibliography
+
+\end{document}

I/MTM/task7-thesis-plan/Makefile

@@ -0,0 +1,4 @@
+toolshed ?= docker run --rm -v $(PWD):/x -w /x motiejus/toolshed
+
+task7-thesis-plan.pdf: task7-thesis-plan.tex bib.bib
+	$(toolshed) latexmk -pdf $<

I/MTM/task7-thesis-plan/bib.bib

@@ -0,0 +1,44 @@
+@incollection{rose2017analysis,
+  title={Analysis of High Temperature Forecast Accuracy of Consumer Weather Forecasts from 2005-2016},
+  author={Rose, Bruce and Floehr, Eric},
+  booktitle={Technical Report},
+  year={2017},
+  publisher={Intellovations, LLC}
+}
+
+@online{motiejus-task6,
+    title={Šeštoji užduotis -- Magistrinio darbo projektas},
+    author={Motiejus Jakštys, Vilniaus Universitetas},
+    year={2019},
+    month={12},
+    language={Lithuanian},
+    url={https://github.com/motiejus/stud/blob/master/MTM/task6-thesis-project/task6-thesis-project.tex},
+}
+
+@online{verification2015,
+    title={Forecast Verification},
+    author={
+        Météo-France, Toulouse, France
+        and Purdue University, Indiana, USA
+        and NOAA/NWS Hydrometeorological Prediction Center, Washington DC, USA
+        and Paul Roebber, University of Wisconsin, USA
+        and Harold Brooks, Oklahoma, USA
+        and Barb Brown, NCAR,  USA
+        and Environment Canada, Canada
+        and Deutscher Wetterdienst, Offenbach, Germany
+        and Beth Ebert, Bureau of Meteorology, Australia
+        and Chris Ferro, University of Exeter, UK
+        and Ian Jolliffe, University of Exeter, UK
+        and David Stephenson, University of Exeter,  UK
+        and The Met Office, Exeter, UK
+        and ECMWF, Reading, UK
+        and Deutscher Wetterdienst, Offenbach, Germany
+        and Johannes Jenkner, University of British Columbia, Canada
+        and University of Munich, Munich, Germany
+        and Tieh-Yong Koh, Nanyang Technological University, Singapore
+        and Finnish Meteorological Institute, Hensinki, Finland
+        and Research en Prévision Numérique, Dorval, Canada
+    },
+    year={2015},
+    url={https://www.cawcr.gov.au/projects/verification/},
+}

I/MTM/task7-thesis-plan/task7-thesis-plan.tex

@@ -0,0 +1,101 @@
+\documentclass{article}
+
+\usepackage[L7x,T1]{fontenc}
+\usepackage[utf8]{inputenc}
+\usepackage{csquotes}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage[maxbibnames=99,style=authoryear]{biblatex}
+\addbibresource{bib.bib}
+\usepackage{hyperref}
+\usepackage{caption}
+\usepackage{subcaption}
+
+\title{
+    Prieinamų orų prognozių palyginimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse \\ \vspace{4mm}
+
+    \large Mokslinių tyrimų metodologija\\
+    Septintoji užduotis -- Magisto darbo tyrimų planas
+}
+
+\author{Motiejus Jakštys}
+
+\date{\today}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+
+\newpage
+
+\section{Planuojamo tyrimo aktualumas, originalumas, teorinė ir praktinė reikšmė}
+
+\subsection{Aktualumas}
+
+Kaip aprašyta \cite{motiejus-task6}, darbas aktualus žmonėms ir industrijoms,
+kurie/kurios vykdo veiklą lauke šio darbo tiriamoje teritorijoje.
+
+\subsection{Originalumas}
+
+\cite{rose2017analysis} ištyrė orų prognozių tiekėjus ir pateikė išvadas per
+tiekėją, imdami globalius duomenis. Tačiau šis tyrimas nenurodo, kaip keičiasi
+prognozių tikslumas tarp skirtingų regionų.  Deja, duomenys nėra viešai
+prieinami.
+
+Šis darbas bus aktualus norint įvertinti prognozės tikslumą konkrečiame regione.
+
+\section{Tyrimo uždaviniai}
+Darbas susideda iš kelių dalių:
+\begin{description}
+    \item[Duomenų surinkimas] iš duomenų portalų. Kadangi norime įvertinti
+        kalendorinių metų ciklą, duomenis reikės rinkti iš kelių bent vieną
+        kartą per dieną iš kelių tiekėjų visus metus.
+    \item[Duomenų apdorojimas:] portaluose prognozės pateikiamos skirtingu
+        formatu. Kad galėtume prognozes lyginti, duomenis reikia suvienodinti.
+    \item[Analizė] prasidės, kai kalendorinių metų duomenys bus surinkti
+        ir susisteminti. Kaip paminėta \cite{motiejus-task6}, naudosime "naivų"
+        metodą palyginimui su \cite{rose2017analysis}, ir erdvinius metodus iš
+        \cite{verification2015}.
+    \item[Išvados:] kuri prognozės sistema patikimiausia? Kiek patikimumas
+        priklauso nuo regiono? Kurie tiekėjai duoda patikimiausius prognozės
+        aspektus?
+    \item[Vizualizacija:] kokį pateikti žemėlapį, geriausiai perteikiantį
+        analizės rezultatus ir rekomendacijas?
+\end{description}
+
+\section{Laukiami rezultatai}
+
+Gauti rezultatai padės atsakyti į hipotezes:
+\begin{itemize}
+    \item ar orų viešai prieinamų oro prognozių patikimumas svyruoja tarp
+        regionų?
+    \item kuris orų prognozės tiekėjas geriausias? Bendrai? Žiemą? Vasarą?
+        Lietui? Vėjui?
+\end{itemize}
+
+\section{Tyrimo tipas, reikalingi ištekliai}
+
+Tyrimas yra {\textbf prognostinis kiekybinis}: pagal praeities orų prognozių
+rezultatus ekstrapoliuojame, kurie tiekėjai kuriuose regionuose orus numato
+geriausiai. Kiekybinis, nes aiškinamasi ne priežastys, o rezultatas.
+
+Kadangi tyrimas remsis duomenimis iš reguliariai atsisiunčiamų viešai priimamų
+šaltinių, tokie ir bus ištekliai. Svarbu, kad duomenų surinkimo metu
+interneto svetainės, iš kurių bus siunčiami duomenys, išliktų prieinamos, ir
+surenkamų duomenų formatas iš esmės nepasikeistų.
+
+\section{Stiprybės ir silpnybės}
+
+Duomenų kiekis bus toks, kad surinkimą ir analizę reikės automatizuoti.
+{\textbf Stiprybė}: esu programuotojas ir mokėsiu tai daryti.
+
+Silpnybė: tiriu meteorologinius reiškinius, tačiau nesu meteorologas ir neturiu
+net meteorologijos pagrindų. Tačiau darbo vadovas yra ekspertas meteorologas.
+
+\section{Naudojami pradiniai duomenys ir pagrindinės numatomų taikyti metodų grupės}
+
+Pradiniai duomenys -- iš oro prognozių tiekėjų. Tyrimo pradžioje atsisiųsiu
+kelias prognozes, kad galėčiau įvertinti formatą ir pradėti vykdyti
+nesudėtingas analizes.
+
+\printbibliography
+
+\end{document}